Būti tėvais Logistams (ISTJ) dažnai maloniausia. Jų atsakomybės ir garbės jausmas gerai dera su nuo neatmenamų laikų puoselėjama tradicija auginti vaikus gerbiamais, prisidedančiais prie namų ir visuomenės gerovės žmonėmis. Kaip ir į daugumą įsipareigojimų, į savo kaip tėvų pareigas Logistai nežiūri pro pirštus – jie būtinai stengsis išlaikyti aukščiausius standartus.

Vaikams dėl to ne visada lengva, nes Logistai dažnai būna griežti tėvai, kelia aukštus reikalavimus ir lūkesčius. Logistai kuria vaikams stabilią, aiškios struktūros aplinką, visada stengdamiesi padėti išsiugdyti savo vietos visuomenėje pojūtį ir rasti naudingus vaidmenis.

Vis dėlto lojalumas, atsidavimas ir pagarba struktūrai Logistų vaikams nepakeis šilto emocinio tėvų palaikymo. Nors Logistai moka būti savaip jautrūs tiems, kurie jiems rūpi, mažesniems vaikams ir ypač paaugliams šią griežtumu išreiškiamą meilę sunku priimti kaip meilę. Dažnai Logistams tenka pasikliauti jautresniu partneriu ir perleisti jam šias pareigas ar leisti tarpininkauti derinant racionalų tikslą ir mažiau žemišką emocinės gerovės jausmą.

Logistai labai principingi, jie vertina kantrybę ir sunkų darbą, bet vaikams šias savybes nelengva priimti. Logistai reikalauja, kad vaikai atitiktų šiuos standartus, savo pačių labui puoselėtų šias vertybes. Toks požiūris dažnai duoda vaisius vėliau, bet Logistai turi atminti, kad jų elgesys natūraliai kuria kliūtis ir atstumą, tad vaikai dažnai ima abejoti, ar jiems pakeliui.

Jei nueinama per toli arba jei abi pusės labai užsispyrusios, santykiai tokie gali ir likti visam laikui, o to paskui gailėsis tiek Logistai tėvai, tiek jų vaikai. Geriausia, kad Logistai, laikydamiesi savo vertybių, taip pat pripažintų, jog kiekvienas žmogus turi savo tikslus, ir iš dalies nusileistų stengdamiesi padėti vaikams jų siekti. Jei suderintų įgimtą atsidavimą bei tikslingumą ir lanksčiai palaikytų savo vaikų gyvenimo viziją, atsirastų abipusė pagarba ir galimybė pasiekti tikslą – tuo didžiuotųsi bet kuris Logistas tėvas ar motina.